ištrykšti

1 ištrýkšti intr. 1. K, J, M, J.Jabl, Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ imti trykšti, išsiveržti (apie skystį, skystą masę): Vaisių suspaudus, ištrýkšta sultys DŽ¹. Geizeris ištrýško DŽ¹. Iš įdurto piršto ištrýško lašelis kraujo Š. Ji (lakštingala) giedojo taip gražiai, jog imperatoriui net ašaros ištryško iš akių J.Balč. Visai [numirėlio] negailėjos – nė ašarelė neištrýško Krš. Sūrį teip suspaudė – i vanduo ištrýško Plng. Par batus ištrýkšta prakaitas bestovant po šautuvu kareiviuo Šts. Vaikus, nuskriaudusius savo motiną, rydavusi žemė, ant jų galvų ištrykšdavę ežerai, kurie ir šiandien tebeliūliuoja rš. Sudavus lazda į uolą, ištrykš gyvybingas vanduo J.Marcin. Klimas su krūtine paspaudė akmeną, jo varškė ir ištryško iš ančio ant akmenio BsMtII73(Šl). 2. išsklisti į šalis ar kurią pusę, išlėkti, išskristi: Taip smogė kūju, kad lūžo kotas, o kibirkštys ištryško už pusės mylios A.Vaičiul. Paskui taip kirto skiltuvu į titnagą, kad žiupsnis kibirkščių ištryško pro nagą, ir pintis bematant ėmė rūkti V.Myk-Put. | prk. KŽ: Ištrykšta žodis, o paskuo ir pati gailias teip sakiusi Šts. Tik iš kančios ištrykšta džiaugsmas P. Vaičiūn. Štai iš jo galvos ištryško tos netikėtos mintys, visa šita nerimstanti srovė A.Vaičiul. Ištrykšta jausmas ir aukštai pakyla LTII98. ║ išsilieti, pasklisti (ppr. apie šviesą): Bet rytą iš debesio saulė ištrykšta kaip uoga, ir upės parausta išaušusio ryto žara E. Miež. Langai buvo taip kruopščiai uždangstyti, kad pro juos neištryško nė spinduliukas šviesos rš. 3. prk. pasiduoti į aukštį, ištįsti: Bažnyčia dviem bokštais ištrýškusi į dangaus skliautą NdŽ. \ trykšti; anttrykšti; aptrykšti; atitrykšti; įtrykšti; ištrykšti; nutrykšti; patrykšti; pratrykšti; sutrykšti; užtrykšti